TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

                                

  Europos  Tarybos valstybės narės ir kitos šią tautinių   mažumų

apsaugos pagrindų konvenciją pasirašiusios valstybės,

  manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo

narių  vienybės,  kad  būtų saugomi ir  įgyvendinami  jų   bendrą

paveldą sudarantys idealai ir principai;

  manydamos, kad vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti yra žmogaus

teisių   ir  pagrindinių  laisvių  išsaugojimas  bei     tolesnis

įgyvendinimas;

  norėdamos  tęsti Europos Tarybos valstybių narių valstybių   ir

vyriausybių  vadovų  deklaracijoje,  kuri buvo priimta  1993   m.

spalio 9 d. Vienoje, numatytus darbus;

  būdamos   pasiryžusios  savo  teritorijose  saugoti    tautines

mažumas;

  laikydamosi  nuomonės, kad Europos istorijos pokyčiai   parodė,

jog  tautinių mažumų apsauga turi esminę reikšmę šio   kontinento

stabilumui, demokratijos išsaugojimui ir taikai;

  manydamos,  kad pliuralistinė ir tikrai demokratiška  visuomenė

turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų

etninį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir  sudaryti

tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti;

  manydamos,  kad  pakantumo  ir  tarpusavio  supratimo   klimato

sukūrimas  būtinas,  jog  kultūros  įvairovė  taptų    kiekvienos

visuomenės turtinimo, o ne jos susiskaldymo šaltiniu ir veiksniu;

  manydamos,  kad tolerantiškos ir klestinčios Europos  sukūrimas

priklauso  ne tik nuo valstybių bendradarbiavimo, bet ir nuo   jų

vietos  bei  regioninių valdžios  institucijų   bendradarbiavimo,

nepažeidžiant  valstybių  konstitucinių nuostatų ir   teritorinio

vientisumo;

  atsižvelgdamos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvenciją ir jos protokolus;

  atsižvelgdamos  į  tautinių mažumų  apsaugos   įsipareigojimus,

numatytus Jungtinių Tautų konvencijose ir deklaracijose, taip pat

Europos  saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos  dokumentuose,

visų pirma 1990 m. birželio 29 d. Kopenhagos dokumente;

  būdamos  pasiryžusios  nustatyti  principus, kurie  turi   būti

gerbiami,  ir  iš  jų išplaukiančius įsipareigojimus,  kad   būtų

užtikrinta  veiksminga  tautinių  mažumų ir  tautinėms   mažumoms

priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga valstybėse  narėse

ir  kitose valstybėse, kurios gali tapti šio dokumento   Šalimis,

laikantis  įstatymų  normų  ir  gerbiant  valstybių    teritorinį

vientisumą bei nacionalinį suverenitetą;

  būdamos  pasiryžusios  įgyvendinti šios  pagrindų   Konvencijos

principus nacionaliniais teisės aktais ir atitinkama  vyriausybės

politika,

  s u s i t a r ė:

                                

I skirsnis

1 straipsnis

  

         Tautinių  mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių  ir

         laisvių  apsauga  yra neatsiejama tarptautinės   žmogaus

         teisių   apsaugos  dalis  ir  priklauso     tarptautinio

         bendradarbiavimo sričiai.

  

2 straipsnis

  

         Šios pagrindų Konvencijos nuostatos taikomos sąžiningai,

         supratimo  ir  pakantumo  dvasia  bei  laikantis   geros

         kaimynystės,    draugiškų   santykių   ir      valstybių

         bendradarbiavimo principų.

  

3 straipsnis

  

1        Kiekvienas  tautinei  mažumai priklausantis asmuo   turi

         teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti  elgiamasi

         kaip  su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar  ne,

         ir  dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi   su

         tokiu  pasirinkimu  susijusiomis  teisėmis  jis   neturi

         atsidurti nepalankioje padėtyje.

  

2        Tautinėms  mažumoms priklausantys asmenys gali  naudotis

         teisėmis   ir  laisvėmis,  numatytomis  šios    pagrindų

         Konvencijos principuose, atskirai arba kartu su kitais.

 

II skirsnis

4 straipsnis

  

1        Šalys   įsipareigoja  garantuoti  tautinėms     mažumoms

         priklausantiems  asmenims teisę į lygybę prieš  įstatymą

         ir  vienodą  įstatymo teikiamą apsaugą.  Šiuo   požiūriu

         draudžiama  bet kokia tautinėms mažumoms   priklausančių

         asmenų diskriminacija.

  

2        Šalys  įsipareigoja prireikus imtis reikiamų   priemonių

         visapusiškai  ir  veiksmingai  lygybei  tarp    tautinei

         mažumai  ir  tautinei  daugumai  priklausančių    asmenų

         skatinti  visose  ekonominio, socialinio, politinio   ir

         kultūrinio  gyvenimo srityse. Šiuo požiūriu jos  deramai

         atsižvelgia    į   konkrečias   tautinėms       mažumoms

         priklausančių asmenų sąlygas.

  

3        Priemonės, kurios yra įgyvendinamos pagal šio straipsnio

         2 dalies nuostatas, nelaikomos diskriminavimu.

  

5 straipsnis

  

1        Šalys  įsipareigoja  sudaryti  sąlygas,  būtinas,    kad

         tautinėms   mažumoms   priklausantys  asmenys     galėtų

         puoselėti  ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti  esmines

         savo  savitumo  dalis - religiją, kalbą, tradicijas   ir
         kultūros paveldą.

  

2        Nepažeisdamos  priemonių,  kurių  buvo  imtasi   vykdant

         kiekvienos  iš  Šalių bendrąją  integracijos   politiką,

         Šalys  susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais  būtų

         siekiama  asimiliuoti tautinėms mažumoms  priklausančius

         asmenis  prieš jų valią, ir saugo šiuo asmenis nuo   bet

         kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.

  

6 straipsnis

  

1        Šalys  skatina  pakantumą ir dialogą tarp  kultūrų   bei

         imasi  veiksmingų  priemonių, kurios  skatintų   abipusę

         pagarbą,  supratimą  ir bendradarbiavimą  visų   asmenų,

         kurie  gyvena  jų  teritorijose, visų  pirma   švietimo,

         kultūros ir žiniasklaidos srityse, nepriklausomai nuo tų

         asmenų  etninio,  kultūrinio,  kalbinio  ar    religinio

         savitumo.

  

2        Šalys  įsipareigoja imtis reikiamų priemonių   apsaugoti

         asmenis,  kuriems  gali  būti  grasinama  arba    grėsti

         diskriminacija, priešiškumas ar smurtas dėl jų  etninio,

         kultūrinio, kalbinio ar religinio savitumo.

  

7 straipsnis

 

         Šalys  užtikrina, kad būtų gerbiama kiekvieno   tautinei

         mažumai  priklausančio  asmens  teisė  laisvai    rengti

         taikius  susirinkimus, teisė burtis į susivienijimus  ir

         teisė į žodžio, minties, sąžinės ir religijos laisvę.

  

8 straipsnis

  

         Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai

         priklausančio  asmens  teisę išpažinti  savo   religiją,

         turėti  įsitikinimus,  steigti religines   institucijas,

         organizacijas ir asociacijas.

  

9 straipsnis

  

1        Šalys  įsipareigoja pripažinti, kad kiekvieno   tautinei

         mažumai priklausančio asmens teisė į žodžio laisvę apima

         pažiūrų laisvę ir laisvę gauti bei perduoti  informaciją

         bei  idėjas  tautinės  mažumos  kalba  be    valstybinių

         institucijų   įsikišimo  ir  nepaisant  sienų.     Šalys

         užtikrina,   kad   jų   teisinėse   sistemose      nebus

         diskriminuojama  tautinei mažumai priklausančių   asmenų

         teisė kreiptis į žiniasklaidą.

  

2        Šio straipsnio 1 dalis netrukdo Šalims nediskriminuojant

         ir   remiantis  objektyviais  kriterijais     reikalauti

         licencijų garsinio radijo ir televizijos  transliacijoms

         bei kino įmonėms.

  

3        Šalys   netrukdo  tautinėms  mažumoms    priklausantiems

         asmenims  kurti ir naudoti spaudinius. Šalys pagal  savo

         garsinio    radijo   ir   televizijos      transliacijas

         reglamentuojančius  teisės aktus ir atsižvelgdamos į   1

         dalies  nuostatas kiek įmanoma užtikrina, kad  tautinėms

         mažumoms priklausantiems asmenims būtų sudaryta galimybė

         kurti ir naudoti savo žiniasklaidos priemones.

  

4        Šalys   savo  teisinėse  sistemose  priima     reikiamas

         priemones,   kurios  palengvintų  tautinėms     mažumoms

         priklausantiems  asmenims pasinaudoti teise kreiptis   į

         žiniasklaidą ir skatintų pakantumą bei sudarytų  sąlygas

         kultūriniam pliuralizmui.

  

10 straipsnis

  

1        Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai

         priklausančio  asmens  teisę  laisvai  ir    nevaržomai,

         privačiai  ir  viešai,  žodžiu ir  raštu  vartoti   savo

         mažumos kalbą.

  

2        Šalys  tose  teritorijose,  kuriose  tradiciškai    arba

         gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys,

         jiems  prašant  ir  jei toks  prašymas  atitinka   realų

         poreikį,  kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems   asmenims

         sudaryti   sąlygas  tautinės  mažumos  kalbą     vartoti

         bendraujant su administracinės valdžios institucijomis.

  

3        Šalys įsipareigoja užtikrinti kiekvieno tautinei mažumai

         priklausančio   asmens  teisę  jam  suprantama     kalba

         nedelsiant   gauti   informaciją  apie  jo     sulaikymo

         priežastis   ir  apie  pateiktų  kaltinimų  pobūdį    ir

         priežastis ir teisę gintis ta kalba, prireikus nemokamai

         naudojantis vertėjo paslaugomis.

  

11 straipsnis

  

1        Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai

         priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą)  ir

         vardą  (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į   tai,

         kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse

         sistemose nustatytas sąlygas.

  

2        Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai

         priklausančio  asmens  teisę savo mažumos kalba   viešai

         pateikti  ženklus,  įrašus ir kitą  privataus   pobūdžio

         informaciją.
  

3        Šalys  tose  teritorijose, kuriose tradiciškai   gausiai

         gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi

         savo  teisinės  sistemos reikalavimais, o prireikus   ir

         sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios  į

         konkrečias  sąlygas,  visuomenei  skirtus    tradicinius

         vietovių,  gatvių  pavadinimus ir  kitus   topografinius

         įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu

         yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

  

12 straipsnis

  

1        Prireikus  Šalys imasi priemonių švietimo ir   mokslinių

         tyrimų srityse informacijai apie savo tautinių mažumų ir

         daugumos kultūrą, istoriją, kalbą ir religiją skleisti.

  

2        Šioje  situacijoje Šalys, be kita ko, sudaro   reikiamas

         sąlygas  mokytojams rengti ir naudotis vadovėliais   bei

         sukuria  sąlygas  ryšiams tarp  skirtingų   bendruomenių

         studentų ir mokytojų palaikyti.

  

3        Šalys įsipareigoja sudaryti vienodas galimybes tautinėms

         mažumoms  priklausantiems  asmenims  įgyti  visų   lygių

         išsilavinimą.

  

13 straipsnis

  

1        Šalių  švietimo sistemose pripažįstama tautinei  mažumai

         priklausančių  asmenų  teisė  steigti  savo    privačias

         švietimo ir mokymo įstaigas bei vadovauti joms.

  

2        Naudojimasis  šia  teise  nesusijęs  su  jokiais   Šalių

         finansiniais įsipareigojimais.

  

14 straipsnis

  

1        Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai

         priklausančio asmens teisę mokytis savo mažumos kalbos.

  

2        Šalys  tose  teritorijose,  kuriose  tradiciškai    arba

         gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys,

         jei  yra  pakankamas poreikis, savo švietimo   sistemose

         stengiasi   kiek  įmanoma  užtikrinti,  kad     mažumoms

         priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis

         tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba.

  

3        Šio  straipsnio  2  dalis  įgyvendinama    nepažeidžiant

         nuostatos  mokytis oficialiosios kalbos arba mokytis  ta

         kalba.

  

15 straipsnis

  

         Šalys  sudaro  sąlygas, reikalingas tautinėms   mažumoms

         priklausantiems    asmenims   veiksmingai      dalyvauti

         kultūriniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime  bei

         visuomeniniuose  reikaluose,  visų pirma  tuose,   kurie

         jiems yra reikšmingi.

  

16 straipsnis

  

         Šalys  nesiima tokių priemonių, kurios keistų  gyventojų

         santykį   tose  vietovėse,  kuriose  gyvena    tautinėms

         mažumoms  priklausantys asmenys, ir apribotų teises  bei

         laisves,  išplaukiančias  iš šios pagrindų   Konvencijos

         principų.

  

17 straipsnis

  

1        Šalys   įsipareigoja  netrukdyti  tautinėms     mažumoms

         priklausantiems asmenims naudotis savo teise užmegzti ir

         palaikyti  laisvus  ir  taikius  ryšius  su   asmenimis,

         teisėtai  gyvenančiais kitose valstybėse, visų pirma  su

         tais,  su  kuriais  juos vienija  etninis,   kultūrinis,

         kalbinis ar religinis savitumas arba bendras  kultūrinis

         paveldas.

  

2        Šalys   įsipareigoja  netrukdyti  tautinėms     mažumoms

         priklausantiems  asmenims naudotis savo teise  dalyvauti

         nacionalinių    ir    tarptautinių       nevyriausybinių

         organizacijų veikloje.

  

18 straipsnis

  

1        Prireikus   Šalys   stengiasi  sudaryti  dvišales     ir

         daugiašales sutartis su kitomis valstybėmis, visų  pirma

         su kaimyninėmis valstybėmis, kad užtikrintų atitinkamoms

         tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugą.

  

2        Prireikus   Šalys  imasi  priemonių     tarpvalstybiniam

         bendradarbiavimui skatinti.

  

19 straipsnis

  

         Šalys  įsipareigoja gerbti ir įgyvendinti šios  pagrindų

         Konvencijos  principus, prireikus taikydamos tik  tokius

         apribojimus,  suvaržymus  ir  išlygas,  kurie   numatyti

         tarptautiniuose  teisiniuose  dokumentuose, visų   pirma

         Žmogaus   teisių   ir  pagrindinių  laisvių     apsaugos

         konvencijoje, jeigu jie yra svarbūs iš minėtųjų principų

         išplaukiančioms teisėms ir laisvėms.

 
III skirsnis

20 straipsnis

  

         Tautinei mažumai priklausantys asmenys, naudodamiesi  iš

         šios  pagrindų  Konvencijos  principų   išplaukiančiomis

         teisėmis ir laisvėmis, gerbia nacionalinius teisės aktus

         ir  kitų  žmonių  teises,  visų  pirma  asmenų,    kurie

         priklauso  tautinei  daugumai  arba  kitoms    tautinėms

         mažumoms.

  

21 straipsnis

  

         Jokia  šios  pagrindų Konvencijos nuostata neturi   būti

         aiškinama  kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje  ar

         atlikti  veiksmus,  kurie  prieštarautų    pagrindiniams

         tarptautinės   teisės  principams  ir  ypač    valstybių

         suvereniteto   lygybės,   teritorinio  vientisumo     ir

         politinės nepriklausomybės principams.

  

22 straipsnis

  

         Jokia  šios  pagrindų Konvencijos nuostata neturi   būti

         aiškinama  kaip žmogaus teisių ir pagrindinių   laisvių,

         kurias  garantuoja  Susitariančiosios Šalies   įstatymai

         arba   kiti  susitarimai,  prie  kurių  ta  Šalis    yra

         prisijungusi, apribojimas arba nukrypimas nuo jų.

  

23 straipsnis

  

         Iš  šios  pagrindų Konvencijos principų   išplaukiančios

         teisės   ir  laisvės,  numatytos  Žmogaus  teisių     ir

         pagrindinių  laisvių  apsaugos  konvencijos  arba    jos

         protokolų    atitinkamose    nuostatose,        laikomos

         atitinkančiomis tas nuostatas.

  

IV skirsnis

24 straipsnis

  

1        Europos   Tarybos   Ministrų  komitetas  stebi,     kaip

         Susitariančiosios   Šalys   įgyvendina  šią     pagrindų

         Konvenciją.

  

2        Šalys,  ne  Europos  Tarybos  narės,  ją    įgyvendinant

         dalyvauja nustatytomis sąlygomis.

  

25 straipsnis

  

1        Per  vienerius  metus  nuo  šios  pagrindų   Konvencijos

         įsigaliojimo   Susitariančiosios   Šalies      atžvilgiu

         pastaroji   nusiunčia  Europos  Tarybos     generaliniam

         sekretoriui  visą  informaciją apie teisines  ir   kitas

         priemones,  kurių buvo imtasi šios pagrindų  Konvencijos

         principams įgyvendinti.

  

2        Vėliau  kiekviena  Šalis  reguliariai ir kai  to   prašo

         Ministrų  komitetas  siunčia  Generaliniam   sekretoriui

         papildomą informaciją, kuri yra svarbi įgyvendinant  šią

         pagrindų Konvenciją.

  

3        Generalinis  sekretorius  nusiunčia Ministrų   komitetui

         informaciją,  kuri  buvo pateikta pagal šio   straipsnio

         sąlygas.

  

26 straipsnis

  

1        Vertinti  priemonių,  kurių Šalys imasi  šios   pagrindų

         Konvencijos  principams įgyvendinti, tinkamumą  Ministrų

         komitetui  padeda patariamasis komitetas, kurio   nariai

         turi   pripažintą  patirtį  tautinių  mažumų    apsaugos

         srityje.

  

2        Patariamojo   komiteto  sudėtį  ir  darbo  tvarką    per

         vienerius   metus   nuo  šios   pagrindų     Konvencijos

         įsigaliojimo nustato Ministrų komitetas.

  

V skirsnis

27 straipsnis

  

         Šią pagrindų Konvenciją gali pasirašyti Europos  Tarybos

         valstybės  narės. Kol ši Konvencija įsigalios, ją   gali

         pasirašyti   ir  kitos  Ministrų  komiteto    pakviestos

         valstybės.  Ji  turi  būti  ratifikuota,  priimta   arba

         patvirtinta.  Ratifikavimo, priėmimo arba   patvirtinimo

         dokumentai  deponuojami  Europos  Tarybos   generaliniam

         sekretoriui.

  

28 straipsnis

  

1        Ši pagrindų Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio  dieną

         praėjus  trims  mėnesiams nuo tos dienos,  kai   dvylika

         Europos   Tarybos   valstybių  narių  pareiškia     norą

         įsipareigoti   pagal   šią  Konvenciją  laikantis     27

         straipsnio nuostatų.

  

2        Kiekvienai  valstybei  narei,  kuri  vėliau    pareiškia

         sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją, ši  pagrindų

         Konvencija  įsigalioja  pirmąją mėnesio  dieną   praėjus

         trims   mėnesiams  nuo  tos  dienos,  kai    deponuojami

         ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai.

  

29 straipsnis
  

1        Šiai  pagrindų Konvencijai įsigaliojus, Europos  Tarybos

         Ministrų  komitetas,  pasitaręs su   Susitariančiosiomis

         Šalimis, Europos Tarybos Statuto 20 straipsnio d  dalyje

         numatytos daugumos sprendimu gali pakviesti  prisijungti

         prie   šios  Konvencijos  bet  kurią  Europos    Tarybai

         nepriklausančią valstybę, kuri buvo pakviesta Konvenciją

         pasirašyti pagal 27 straipsnio nuostatas, tačiau to  dar

         nepadarė,   arba   bet  kurią  kitą  Europos     Tarybai

         nepriklausančią valstybę.

  

2        Kiekvienos  prisijungiančios  valstybės  atžvilgiu    ši

         pagrindų  Konvencija  įsigalioja pirmąją mėnesio   dieną

         praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai prisijungimo

         dokumentai  buvo deponuoti Europos Tarybos  generaliniam

         sekretoriui.

  

30 straipsnis

  

1        Kiekviena valstybė, pasirašydama šią pagrindų Konvenciją

         arba  deponuodama jos ratifikavimo, priėmimo,  pritarimo

         arba  prisijungimo dokumentus, gali nurodyti  teritoriją

         ar  teritorijas,  už kurių tarptautinius  santykius   ji

         atsakinga ir kurioms bus taikoma ši Konvencija.

  

2        Kiekviena  Šalis  bet kada vėliau gali Europos   Tarybos

         generaliniam  sekretoriui adresuotu pareiškimu  išplėsti

         šios  pagrindų  Konvencijos  taikymą bet  kokiai   kitai

         pareiškime   nurodytai  teritorijai.  Tos    teritorijos

         atžvilgiu pagrindų Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio

         dieną  praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo   įteikimo

         generaliniam sekretoriui dienos.

  

3        Bet   koks  pagal  pirmiau  išdėstytų  dviejų    pirmųjų

         straipsnio  dalių nuostatas pateiktas pareiškimas   gali

         būti  atšauktas  bet kurios jame nurodytos   teritorijos

         atžvilgiu  apie tai pranešus generaliniam   sekretoriui.

         Atšaukimas  įsigalioja  pirmąją mėnesio  dieną   praėjus

         šešiems  mėnesiams  nuo  tos  dienos,  kai   generalinis

         sekretorius gauna tokį pranešimą.

  

31 straipsnis

  

1        Kiekviena Šalis bet kada gali denonsuoti šią Konvenciją,

         apie   tai  pranešdama  Europos  Tarybos    generaliniam

         sekretoriui.

  

2        Denonsavimas  įsigalioja pirmąją mėnesio dieną   praėjus

         šešiems  mėnesiams  nuo  tos  dienos,  kai   generalinis

         sekretorius gauna tokį pranešimą.

  

32 straipsnis

  

         Europos   Tarybos   generalinis  sekretorius     Tarybos

         valstybėms narėms, kitoms šią Konvenciją  pasirašiusioms

         valstybėms  ir  visoms prie šios  pagrindų   Konvencijos

         prisijungusioms valstybėms praneša apie:

a)   kiekvieną šios Konvencijos pasirašymą;

         b)        visus  deponuotus  ratifikavimo,     priėmimo,

         patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus;

         c)    kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo pagal  28,

         29 ir 30 straipsnius datą;

         d)      kiekvieną  su  šia  Konvenciją  susijusį   aktą,

         pareiškimą, pranešimą ar informacijos pateikimą.

  

         Tai  patvirtindami  toliau  nurodyti  įgalioti   asmenys

         pasirašė šią Konvenciją.

  

         Priimta Strasbūre 1995 m. vasario 1 d. anglų ir prancūzų

         kalbomis.  Abu  tekstai turi vienodą teisinę  galią   ir

         vienu   egzemplioriumi  deponuojami  Europos     Tarybos

         archyvuose.  Europos  Tarybos  generalinis   sekretorius

         patvirtintas  kopijas nusiunčia visoms Europos   Tarybos

         valstybėms  narėms  ir visoms  valstybėms,   pakviestoms

         pasirašyti šią Konvenciją arba prie jos prisijungti.

                          ______________

  

 


©1996-2002 Teisinės informacijos centras